Ces't la vie!

„Čia – vaikystės kiemas. Čia gyvena mergaitė. Ir visai nesvarbu, kuo ji vardu, nes tai galėjo būti bet kuri iš mūsų.“ Taip prasideda spektaklis „SELAVY!“ Spektaklis apie mažo miestelio mergaitę, svajojusią tapti tokia garsia, kaip Marlene Dietrich, Marilyn Monroe, Edith Piaf, Greta Garbo ar Sophia Loren. Ir ji tapo, tapo garsia aktore. Atkaklumas ir užsispyrimas nugalėjo visas baimes bei sunkumus. Noras vaidinti buvo stipresnis net už meilę.  

N. Narmontaitė – aktorė, idealiai atlikusi šį vaidmenį. Galima tik stebėtis jos profesionalumu, sugebėjimu vieną akimirką būtų maža mergaite, o kitą tapti koketiška vilioke. Nuoširdi ir atsidavusi savo darbui asmenybė. Pirmą kartą mačiau, kad aktorius scenoje iš tikrųjų susigraudintų (o jei tai buvo tik vaidyba, tuomet – „velniškai“ gerai suvaidinta) ir sugebėtų sugraudinti didžiąją dalį žiūrovų.

„Selavy!“ – spektaklis, privertęs juoktis, verkti, susimąstyti ir pasidžiaugti gera vaidyba bei gyvai atliekama muzika. Tiesiog geras spektaklis geram vakarui.  

Skaitymo malonumas

Šį savaitgalį praūžė jau 12-oji Vilniaus Knygų Mugė. „Praūžė“ - labai tinkamas žodis. Eilės prie kasų vinguriavo tokios, kad reikėjo bent pusvalandį stoviniuoti norint nusipirkti bilietą, visos rūbinės buvo pilnutėlės, o salėje žmonių tiek, kad sunkiai galėjai prasibrauti pro juos ir pamatyti, ką siūlo leidėjai. Ir visgi visi šie minusai nesumažino žmonių noro ir ryžto eiti, dalyvauti, pamatyti ir nusipirkti knygų. Juk jos to vertos!

Taigi, garbingai atstovėję eilėje ir sėkmingai pasikabinę paltus rūbinėje, knygų mylėtojai nėrė į naujų knygų paieškas. Net galva apsisuko nuo gausos ir įvairovės. Visko buvo galima rasti. Nuo romanų ir kulinarinių vadovėlių iki atvirukų ar įrenginių e-knygoms skaityti. Žodžiu, tikras skaitytojų rojus. O dar visur nuolaidos ir akcijos. Jei nesinori išleisti daug pinigų, tai geriausia banko kortelę palikti namie ir pasiimti tik tiek grynųjų, kiek gali sau leisti išleisti.

Dauguma mugės lankytojų nusipirko bent po vieną knygą (na, jei ne sau, tai bent savo vaikui spalvinimo knygelę nupirko). O tada lengvu žingsniu, su šypsenom veiduose ir žvilgančiais maišeliais rankose traukė namo. Skaityti...

MALONAUS SKAITYMO!

Gyvenimo instrukcija

Už naujas erdves!

Ilgaamžė žmonijos išmintis teigia, kad žmogus gimsta lydimas neužgniaužiamo troškimo klajoti po pasaulį. Visų pirma ropoja, tuomet vaikšto, o galiausiai bėga, skuodžia – kad tik pasistūmėtų toliau iš taško, kuriame prasidėjo. Judėjimas įspaustas pačioje prigimtyje. Visgi, užsibūti vienur ar kitur ilgėliau, stebint, kaip ryžtingai nenustygsta vietoje kiti, gali būti ne ką mažesnis nuotykis. Mat išlydėdami, kas sena, atveriame erdves netikėtam naujam. Nors ir, atrodytų, stovime ramybės būsenoje.

Tad... žiemai besibaigiant... už naujas erdves!