„Čia – vaikystės kiemas. Čia gyvena mergaitė. Ir visai nesvarbu, kuo ji vardu, nes tai galėjo būti bet kuri iš mūsų.“ Taip prasideda spektaklis „SELAVY!“ Spektaklis apie mažo miestelio mergaitę, svajojusią tapti tokia garsia, kaip Marlene Dietrich, Marilyn Monroe, Edith Piaf, Greta Garbo ar Sophia Loren. Ir ji tapo, tapo garsia aktore. Atkaklumas ir užsispyrimas nugalėjo visas baimes bei sunkumus. Noras vaidinti buvo stipresnis net už meilę.
N. Narmontaitė – aktorė, idealiai atlikusi šį vaidmenį. Galima tik stebėtis jos profesionalumu, sugebėjimu vieną akimirką būtų maža mergaite, o kitą tapti koketiška vilioke. Nuoširdi ir atsidavusi savo darbui asmenybė. Pirmą kartą mačiau, kad aktorius scenoje iš tikrųjų susigraudintų (o jei tai buvo tik vaidyba, tuomet – „velniškai“ gerai suvaidinta) ir sugebėtų sugraudinti didžiąją dalį žiūrovų.
„Selavy!“ – spektaklis, privertęs juoktis, verkti, susimąstyti ir pasidžiaugti gera vaidyba bei gyvai atliekama muzika. Tiesiog geras spektaklis geram vakarui.
Pamiršai paminėti žliumbą, sėdėjusią 2A kėdėje, kuri spektaklio pabaigoje bliovė, lyg pirmą kartą žiūrėdama "Titaniką". :D Anyway, spektaklį vertinčiau 12/12 pūpsančių ledkalnių. :)
AtsakytiPanaikintiTa žliumba pati save įvardino. Problemos nebeliko.:)
AtsakytiPanaikinti