Mėsos pyragas su čiobreliais

Pamenu, kaip vaikystėj eidavom skinti čiobrelių ir pievos saldžiai kvepėdavo, o aplinkui dūgzdavo bitės. Tik ir žiūrėk, kad neįgeltų. O po to tuos čiobrelius džiovindavom, dėdavom į drobinius maišelius ir palikdavom šaltiems žiemos vakarams, kai taip norisi puodelio šiltos žolelių arbatos.

Taip buvo tada. Seniai. Vaikystėj. O dabar atrandam naujų čiobrelių panaudojimo būdų. Ir patikėkit, jie puikiausiai tinka ne tik arbatai, bet ir gardiems pyragams.

Produktai:

• 250 g sluoksniuotos bemielės tešlos;
• 400 g maltos mėsos;
• 2 pomidorai;
• 1 saldžioji paprika;
• 2 skiltelės česnako;
• Ryšulėlis čiobrelių;
• Petražolių;
• Sojų padažo;
• 1 kiaušinis;
• Juodųjų pipirų;
• Sviesto kepimo indui patepti.

Paruošimas:

• Mėsą pagal skonį pagardinti sojų padažu ir apkepti;
• Pomidorus ir paprikas supjaustyti kubeliais, įspausti česnaką, sudėti smulkiai kapotus čiobrelius ir petražoles;
• Daržoves sumaišyti su apkepta mėsa, pagardinti pipirais, įmušti kiaušinį ir išmaišyti;
• Tešlą iškočioti ir kloti į sviestu išteptą indą;
• Subadyti šakute;
• Suberti įdarą ir užlenkti tešlos kraštus;
• Kepti įkaitintoje orkaitėje apie 25 min.

SKANAUS!

Įkvėpimo šaltinis:

http://mindaugas-bonappetit.blogspot.com/2011/06/jautienos-pyragas-su-ciobreliais-arba.html

Kuskusas su malta mėsa ir daržovėmis



Ryte per radiją išgirdau, kad šiandien yra Tarptautinė blogerių diena. Sveikinu visus visus blogerius (net ir save, nors ir retai rašančią) ir ta proga dalinuosi nauju receptu.

Gėda prisipažint, bet dar nebuvau ragavusi kuskuso. Kažkaip vis nesurizikuodavau ką nors iš jo pasigamint. O šį savaitgalį sumąsčiau, kad reikia išmėginti kažką naujo. Kuskusas tam puikiai tiko. Pataikiau. Salotos išėjo lengvos, o kartu ir sočios. Skanios ir šiltos, ir šaltos.

Produktai:

• 400 g kuskuso;
• 600 ml vandens;
• 1 sultinio kubelis;
• 2 šaukštai aliejaus;
• 300 g maltos mėsos;
• 2 pomidorai;
• 1 didesnis agurkas;
• 100-200 g tarkuoto sūrio;
• Druskos;
• Juodųjų pipirų;
• Petražolių.

Paruošimas:

• Užvirinti vandenį, įmesti sultinio kubelį, suberti kuskusą ir uždengti;
• Puodelį nukelti nuo viryklės ir uždengus palaikyti 5 min.;
• Įmaišyti aliejų;
• Maltą mėsą apkepti (be aliejaus), pagardinti druska ir pipirais;
• Agurką su pomidorais supjaustyti mažais gabaliukais ir su malta mėsa įmaišyti į kuskusą;
• Apiberti tarkuotu sūriu ir papuošti petražolėmis.

SKANAUS!

Šaltinis: ,,Geriausi receptai“, 2011 m. Nr. 1(18)

Šašlykai vasaros savaitgaliui



Štai, pagaliau sulaukėm vasaros. Kažkaip seniau tas vasaros atėjimas labiau jausdavosi - mokykloj prasidėdavo masinis per metus aprašinėtų knygų trynimas, universitete laukdavo sesija, o po to jau ir užtarnautos atostogos. O dabar lyg ir nieko naujo. Ateini į darbą, atverti naują kalendoriaus lapelį ir dirbi toliau, o poilsio valandėlę pasvajoji apie laukiančias savaitėlės atostogas. 

Kartais visai pasiilgstu to jausmo, kai pabundi ryte ir žinai, kad dar tris mėnesius nereikės niekur skubėti, o laisvo laiko bus į valias. Pasiilgstu tų dienų, kai patogiai įsitaisai sūpynėse ir valandų valandas skaitai knygą, ir suvalgai daugybę porcijų ledų. 

Ir dar pasiilgstu visokių ant žarijų keptų skanumynų, pavyzdžiui, vištienos šašlyko. Tokio lengvo, minkšto ir skanaus...

Produktai:

• 600 g vištienos krūtinėlių;
• 2 dideli apelsinai;
• 4 v.š. sojų padažo;
• 1 v.š. medaus;
• 2 skiltelės česnako;
• 2 a.š. garstyčių granulių;
• Prieskonių (dėjau vištienos prieskonius ir čili pipirus).

Paruošimas:

• Išspausti apelsinų sultis. Į jas supilti sojų padažą, medų, smulkintus česnakus, garstyčias ir prieskonius;
• Vištieną supjaustyti gabaliukais ir sudėti į marinatą;
• Palikti bent kelioms valandoms;
• Iškepti ant žarijų.

SKANAUS!

Pavasariniai pažadai ir varškėtukai

Pavasaris. Augalai pasipuošia trapiais žiedeliai ir šviesiai žaliais lapeliais. Viskas keičias, bunda iš žiemos miego ir prasideda iš naujo. Pavasaris - puikiausiais metas pradėti iš naujo. Tai va, pagalvojau, kad pirmas mėginimas rašyti blog'ą buvo nelabai vykęs... Kažkaip labai tingėjos... O dabar ir vėl ūpas atsirado (tikiuosi, kad ilgam šį kartą).

Savaitgalį sulaukiau komentarų, kad žinau daug įdomių dalykų apie Vilnių (kur nueiti, ką pamatyti ir t.t.) ir galėčiau jais pasidalinti. Juk tikrai galėčiau! Bus proga ir pačiai daugiau sužinoti, ir kitus apšviesti, ir blog'ą atgaivinti. Taigi, pasižadu rašyti dažniau ir apie įvairius dalykus. Prašom laikyti kumščius, kad man pasisektų. :)

Na, o šiam kartui mano mėgstamiausi kepti varškėtukai. Skaniausi su trintomis braškėmis (kaip tik tokių pasisekė aptikti šaldiklyje).

Produktai:

• 3 pakeliai varškės;
• 2 kiaušiniai;
• 3 šaukštai cukraus (jei mėgstat saldžiau, tai cukraus reikia dėti daugiau);
• Žiupsnelis druskos;
• 300 g miltų;
• Aliejaus kepimui;
• Uogienės, trintų uogų, grietinės ar dar ko nors padažui.

Paruošimas:

• Varškę sumaišyti su cukrumi, druska ir kiaušiniais;
• Įmaišyti miltus ir minkyti tešlą tol, kol nebelips prie pirštų;
• Iš tešlos suformuoti norimo dydžio blynelius ir apvolioti miltuose;
• Dėti varškėtukus į įkaitintą keptuvę su aliejumi ir kepti kol gražiai apskrus;
• Iškeptus varškėtukus sudėti į lėkštę ir paskaninti uogomis.

SKANAUS!

  

Naminė duonelė



Daug kas sako, kad jokio skirtumo, ar pirkti duoną parduotuvėje, ar kepti ją namie, nes vis tiek bus produktų, kurių sudėtyje rasim visokių "E". Bet ar tikrai nėra jokio skirtumo? Aš tikrai nesutinku.

Visų pirma, kepant duoną namie, galima dėti produktus, kurie tau pačiam yra skaniausi ir mėgstamiausi. Visada žinai, ko ir kiek įdėjai. O kai kurių produktų galima įdėti ir daugiau ar mažiau. Pagal skonį, taip sakant. 

O pats svarbiausias kepimo namie privalumas (bent jau man), kad visur pasklinda malonus duonytės kvapas. Ir dar... Galima jos dar šiltos paskanauti. Žinau, žinau, kad nesveika. Bet kas šiais laikais sveika? O gabaliukas dar garuojančios duonytės - tikra palaima!

Daug duonos receptų išbandyta, bet šis man vienas iš labiausiai patikusių. Duonos išeina tikrai daug. Toks didelis kepalas! O svarbiausia, kad ją ir vieną galima valgyti, ir vietoj pyrago prie arbatos gabalėlį atsiriekti, ir su kitu maistu skanauti. 

Išbandyti verta! Kepėm jau keletą kartų ir, manau, dar tikrai kepsim...

Produktai:

• 400 g rupių kvietinių miltų;
• 400 g aukščiausios rūšies kvietinių miltų;
• 200 g ruginių miltų (galima dėti rupius);
• 100 g avižinių dribsnių;
• 170 g cukraus;
• 2 a.š. druskos;
• 200 g saulėgrąžų;
• 50 g linų sėmenų;
• Sauja kmynų;
• 100 g sezamo sėklų;
• Raugo;
• 1 l šilto vandens.

Paruošimas:

• Saulėgrąžas, linų sėmenis ir kmynus porai minučių užpilti verdančiu vandenius, tada nupilti per sietelį;
• Visus miltus, cukrų, druską, nuplikytas saulėgrąžas, linų sėmenis, kmynus sumaišyti, sudėti raugą ir supilti vandenį;
• Minkyti 10-15 min (tešla tokia poskystė bus);
• Atidėti kitam kartui raugo (triskart paimti pirštais, kiek pavyks paimti), o likusią masę sukrėsti į išteptą sviestu ir pabarstytą sezamu skardą ir palikti kilti 6-8 val.;
• Kepti 190 ^oC temperatūroje 1 val.15 min.

Pastabos:

• Ant orkaitės dugno galima pastatyti metalinį dubenėlį su vandeniu, kad duonos pluta mažiau degtų;
• Duoną prieš dedant į orkaitę apipurkšti vandeniu, purkšti kepimo metu dar kelis kartus;
• Pluta turi būti šviesi, nesudegusi.

SKANAUS!

MAMMA ITALIA

Spaghetti, fagottini, ravioli, torlellini, cannelloni…  Daug skambių pavadinimų, daug įvairių pastos rūšių.  Makaronai su sūriu, makaronai su pesto, lazanija, spagečiai su Bolonės padažu – galima vardinti ir vardinti tuos skanius patiekalus. Ir už visa tai turim dėkoti italams. Nors manoma, kad makaronai atsirado Kinijoj, jų rūšių įvairovė yra italų nuopelnas.

Tiek daug rūšių, o dažniausiai vis tiek gaminam tuos pačius pamėgtus ir lengvai paruošiamus makaronus. Hm... Bet juk kartais reikia išmėginti šį tą naujo ir kitokio. Nebūtinai labai brangaus ar sunkiai paruošiamo. Tiesiog kitokio...

Kai mėgsti pastą, tai nei klausimas nekyla, kad recepto reikia ieškoti tradicinėj Italijos virtuvėj. „Cannelloni su ricotta ir špinatais“ – skamba įdomiai, produktai paprasti ir lengvai randami parduotuvėj, o pagaminimo būdas irgi ne iš sunkiųjų. Pabandykim...

Skonis pasakiškas, o patiekalas „lengvas“, tačiau labai sotus. Gaminčiau dar kartą be jokių abejonių!

Produktai:

• 250 g cannelloni;
• 450 g Bechamel‘io padažo;
• 450 g ricotta sūrio;
• 450 g špinatų;
• 2 kiaušiniai;
• 150 g kieto sūrio;
• Druskos;
• Pipirų.

Bechamel‘io padažui:

• 60 g svieto;
• 85 g miltų;
• 500 ml pieno;
• Druskos;
• Pipirų.

Paruošimas:

• Nuplautus špinatus apvirti truputėlį pasūdytame vandenyje, nukošti, kad neliktų vandens ir palikti atvėsti;
• Išsivirti cannelloni, jei virti reikia (gali būti, kad jie jau iš karto paruošti kepimui);
• Atvėsusius špinatus susmulkinti peiliu ir sudėti į ricotta sūrio, kiaušinių, pipirų bei tarkuoto kietojo sūrio masę;
• Viską išmaišyti ir pagardinti druska;
• Pasigaminti Bechamel‘io padažą: keptuvėje ištirpinti sviestą ir į jį suberti miltus. Palengva pilti pieną ir išmaišyti sviesto-miltų masę jame. Įberti druskos ir pipirų. Užvirinti ir pavirti dar 10 min.
• Pripildyti cannelloni sūrio ir špinatų mase bei dėti juos į padažu išteptą kepimo indą;
• Ant viršaus užpilti likusį Bechamel‘io padažą ir pabarstyti kietuoju sūriu;
• Kepti 200 °C temperatūroje 20-25 minutes.

SKANAUS!

Originalus receptas:

http://www.authentic-italian-pasta-recipes.com/cannelloni-recipe.html

Ces't la vie!

„Čia – vaikystės kiemas. Čia gyvena mergaitė. Ir visai nesvarbu, kuo ji vardu, nes tai galėjo būti bet kuri iš mūsų.“ Taip prasideda spektaklis „SELAVY!“ Spektaklis apie mažo miestelio mergaitę, svajojusią tapti tokia garsia, kaip Marlene Dietrich, Marilyn Monroe, Edith Piaf, Greta Garbo ar Sophia Loren. Ir ji tapo, tapo garsia aktore. Atkaklumas ir užsispyrimas nugalėjo visas baimes bei sunkumus. Noras vaidinti buvo stipresnis net už meilę.  

N. Narmontaitė – aktorė, idealiai atlikusi šį vaidmenį. Galima tik stebėtis jos profesionalumu, sugebėjimu vieną akimirką būtų maža mergaite, o kitą tapti koketiška vilioke. Nuoširdi ir atsidavusi savo darbui asmenybė. Pirmą kartą mačiau, kad aktorius scenoje iš tikrųjų susigraudintų (o jei tai buvo tik vaidyba, tuomet – „velniškai“ gerai suvaidinta) ir sugebėtų sugraudinti didžiąją dalį žiūrovų.

„Selavy!“ – spektaklis, privertęs juoktis, verkti, susimąstyti ir pasidžiaugti gera vaidyba bei gyvai atliekama muzika. Tiesiog geras spektaklis geram vakarui.  

Skaitymo malonumas

Šį savaitgalį praūžė jau 12-oji Vilniaus Knygų Mugė. „Praūžė“ - labai tinkamas žodis. Eilės prie kasų vinguriavo tokios, kad reikėjo bent pusvalandį stoviniuoti norint nusipirkti bilietą, visos rūbinės buvo pilnutėlės, o salėje žmonių tiek, kad sunkiai galėjai prasibrauti pro juos ir pamatyti, ką siūlo leidėjai. Ir visgi visi šie minusai nesumažino žmonių noro ir ryžto eiti, dalyvauti, pamatyti ir nusipirkti knygų. Juk jos to vertos!

Taigi, garbingai atstovėję eilėje ir sėkmingai pasikabinę paltus rūbinėje, knygų mylėtojai nėrė į naujų knygų paieškas. Net galva apsisuko nuo gausos ir įvairovės. Visko buvo galima rasti. Nuo romanų ir kulinarinių vadovėlių iki atvirukų ar įrenginių e-knygoms skaityti. Žodžiu, tikras skaitytojų rojus. O dar visur nuolaidos ir akcijos. Jei nesinori išleisti daug pinigų, tai geriausia banko kortelę palikti namie ir pasiimti tik tiek grynųjų, kiek gali sau leisti išleisti.

Dauguma mugės lankytojų nusipirko bent po vieną knygą (na, jei ne sau, tai bent savo vaikui spalvinimo knygelę nupirko). O tada lengvu žingsniu, su šypsenom veiduose ir žvilgančiais maišeliais rankose traukė namo. Skaityti...

MALONAUS SKAITYMO!

Gyvenimo instrukcija

Už naujas erdves!

Ilgaamžė žmonijos išmintis teigia, kad žmogus gimsta lydimas neužgniaužiamo troškimo klajoti po pasaulį. Visų pirma ropoja, tuomet vaikšto, o galiausiai bėga, skuodžia – kad tik pasistūmėtų toliau iš taško, kuriame prasidėjo. Judėjimas įspaustas pačioje prigimtyje. Visgi, užsibūti vienur ar kitur ilgėliau, stebint, kaip ryžtingai nenustygsta vietoje kiti, gali būti ne ką mažesnis nuotykis. Mat išlydėdami, kas sena, atveriame erdves netikėtam naujam. Nors ir, atrodytų, stovime ramybės būsenoje.

Tad... žiemai besibaigiant... už naujas erdves!